Sveika mityba - ginklas prieš koronavirusą

Nepilnavertė mityba - gali būti viena iš silpno imuniteto priežasčių. Per mažas ar per didelis kūno svoris, nesubalansuota dieta, tame tarpe ir radikalios dietos (be baltymų ar angliavandenių), kurios naudojamos metant svorį, kalorijų trūkumas ar perteklius, perdirbtas maistas, besaikis cukraus, druskos ir gyvulinių riebalų vartojimas - imuniteto priešai.

Karantino laikotarpiu, reikėtų peržiūrėti savo mitybą: suplanuoti mitybos režimą ir pasirinkti teisingą mitybos racioną, kad jame netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių bei vitaminų ir mineralų. Pusfabrikačiai ir greitas maistas, kurio nereikia gaminti, o užtenka tik pašildyti, dažiausiai yra menkavertis, turi daug kalorijų, riebalų, druskos ir cukraus. Toks maistas tukina ir silpnina imunitetą.

Sveika mityba ir optimalus kūno svoris - tai stiprus ginklas prieš virusus.

Mityba neturi būti tukinanti. Kadangi, karantino metu ženkliai sumažėja fizinis aktyvumas, vadinasi, reikia sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, tačiau nereikia perlenkti lazdos ir per daug sumažinti (daugiau čia). Epidemijos metu negalima laikytis jokių drąstiškų dietų: be angliavandenių, be baltymų, be riebalų, monodietų ir t.t. Tai laikas, kai kiekvienas gali skirti daugiau dėmesio sveikai mitybai, suvartojamų kalorijų kontrolei ir maisto gaminimui namuose.

Ar žinojai, kad net valgant sveikai galima priaugti svorio, jei bus viršijamas suvartojamų kalorijų kiekis.

Mokslininkai pastebi, kad beveik du trečdaliai susirgusiųjų nauja infekcija turėjo antsvorio, o tie, kurių kūno masės indeksas buvo virš 40, priklausė rizikos grupei. Per mažas kūno svoris, kai kūno masės indeksas mažiau nei 18.5, taip pat gali būti silpno imuniteto priežastis. Todėl optimalų kūno svorį reikia išlaikyti visą gyvenimą.

Karantino metu, esant mažesniam užimtumui, dažniau užkandžiaujama ir persivalgoma. Trūkstant fizinio aktyvumo, nesunaudota energija sandėliuojama į riebalus, auga svoris ir silpnėja imunitetas. Persivalgymo padės išvengti teisingas mitybos režimas. Valgyti reikėtų 5 kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė ir du užkandžiai) darant 3 val. tarpą tarp valgymų, o nuo vakarienės iki pusryčių - 12 val. tarpą (daugiau čia).

Epidemijų ir karantino metu nepradėk žavėtis organizmo valymu ar detoksikacija. Tai - rimtos procedūros ir išbandymas organizmui, kurios gali turėti ne tik teigiamą poveikį, bet ir neigiamą. Negali numatyti, kaip į tokias procedūras sureaguos kūnas: bėrimu, alergija, kosuliu, galvos ar pilvo skausmu, pakilusia temperatūra. Jei pasireiškę simptomai bus panašūs į viruso sukeliamus simptomus, tai apsunkins ligos diagnozavimą. Organizmo pusiausvyros sutrikdymas, silpnina imunitetą ir gali būti pavojingas sveikatai!

Valgant sveiką ir tinkamą maistą, organizmas išsivalys pats, be jokių drąstiškų įsikišimų.

Geriausiai organizmą valo ir detoksikuoja - grynas vanduo!

Epidemija ir karantinas – tai ne laikas badavimui. Imuninės ląstelės turi gauti pakankamą kiekį maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, kad galėtų kovoti su virusu. Ypač svarbūs imuninėms ląstelėms – baltymai. Pilnaverčiai baltymai esantys žuvyje, paukštienoje, mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose aprūpina organizmą aminorūgštimis, kurios reikalingos imuninių ląstelių sintezei. Baltymai mitybos racione turėtų sudaryti 15-20 proc.

Imuninėms ląstelėms reikia energijos. Pagrindinis energijos šaltinis – angliavandeniai. Todėl karantino metu, netinka dietos be angliavandenių: keto, atkinso, dukano ir pan. Angliavandeniai mitybos racione turėtų sudaryti 40 - 50 proc. Be to, angliavandeniai įeina į antikūnių sudėtį.

Antikūniai yra glikoproteinai. Jei jie prarastų angliavandeninę dalį, tai nesijungtų su antigenu ir neapsaugotų žmogaus organizmo nuo infekcijos.

(Biochemija, 2006)

Kiekvieną dieną valgyk šviežių ar šaldytų daržovių, vaisių ir uogų. Tai nepakeičiamas vitaminų, mineralų, antioksidantų ir skaidulų šaltinis. Šaldytos daržovės ir uogos ne mažiau vertingos nei šviežios. Neužmiršk valgyti košių, nes jose esantys vitaminai ir mineralai tiesiogiai dalyvauja kovojant su infekcija, o ląsteliena padeda pašalinti toksinus.

Per didelis riebalų kiekis maiste, sumažina imuninių ląstelių funkcionalumą bei gebėjimą apsaugoti nuo ligų. Sumažinus suvartojamų riebalų kiekį, imuninės sistemos darbas pagerėja. Tačiau per didelis riebalų sumažinimas (mažiau nei 15 proc.), trikdo imuninės sistemos darbą ir sukelia uždegiminius procesus. Be to, sutrinka organizmo aprūpinimas maistinėmis medžiagomis bei vitaminais A ir E. Riebalai mitybos racione turėtų sudaryti apie 30 proc.

Sveikas žarnynas - stiprus imunitetas. Mokslas įrodė, kad imunitetas priklauso ir nuo žarnyno darbo: nes žarnyne yra 80 proc. imuninės sistemos „ląstelių“. Valgydamas sveiką ir šviežiai pagamintą maistą, išsaugosi sveiką žarnyną ir sustiprinsi imunitetą. Skaityk produktų etiketes ir rinkis maisto produktus be E raidžių. Tik sveikame žarnyne tinkamai įsisavinamos: aminorūgštys, riebalų rūgštys, gliukozė, vitaminai ir mineralai.

Viskas, ką mes valgome, silpnina arba stiprina mūsų imunitetą.

Paprasčiausias būdas atstatyti susilpnėjusią žarnyno mikroflorą ir sustiprinti imunitetą - apgyvendinti naujus "nuomininkus" - probiotikus. Probiotikai - tai gerosios bakterijos. Daugiausia jų yra raugintuose pieno produktuose (kefyre, jogurte, rūgpienyje) ir raugintuose kopūstuose. Kopūstus geriausiai raugti patiems arba pirkti iš patikimų šaltinių.

Raugintus pieno produktus reikia rinktis atidžiai ir skaityti sudėtį. Be to, visiškai pakaks jų vartoti tris ar keturis kartus per savaitę. Raugintuose pieno produktuose esantys probiotikai: bifidobakterijos ir laktobakterijos, kovoja su kenksmingais mikroorganizmais dėl vietos žarnyne ir sukuria pagrindinį apsauginį barjerą nuo patogeninių mikrobų bei gerina žarnyno funkciją.

Svarbu ne tik apgyvendinti žarnyną gerosiomis bakterijomis, bet ir pasirūpinti jų maitinimu. Bakterijų maistas - prebiotikai, kurie randami augalinės kilmės maiste. Tai - obuoliai, bananai, šparagai, česnakai, svogūnai, porai, braškės, avietės, juodieji serbentai, slyvos, razinos ir kt.

Įvairios daržovės, viso grūdo duona, avižiniai dribsniai ir kiti produktai, turintys daug ląstelienos, padeda gerosioms bakterijoms greičiau ir lengviau įsitvirtinti žarnyne, bei išvalyti žarnyną. Augalinis maistas - turėtų sudaryti 40-50 proc. mitybos raciono. Trūkstant mityboje angliavandenių, prasideda vidurių užkietėjimai, žarnyne vyrauja puvimo procesai.

Ridikėliai, ridikai, svogūnai, česnakai, krienai ir kiti produktai, slopina puvimo procesus žarnyne.

Raugintus maisto produktus ir produktus, turinčius daug ląstelienos, pradėk vartoti ne visus iš karto, o palaipsniui. Taip išvengsi nemalonių pojūčių, kuriuos gali sukelti per didelis mikroorganizmų kiekis: pilvo pūtimo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo.

Savo kūnu reikia rūpintis visą gyvenimą. Kai esi sveikas, turi 1000 norų. Kai sveikatos nebeturi, turi tik vieną norą.