top of page
Still Life

Gaukite individualų mitybos planą, kuris tikrai veikia.​
Pirmi rezultatai jau po 7 dienų!

2-Receptas-telefone.png
Mintybos-planavimas-telefone-m.png
Writer's pictureRoberta Mišeikienė

Silkė ir autoimuninės ligos: ką svarbu žinoti

Sužinokite, kokių svarbių taisyklių reikia laikytis renkantis silkę, sergant autoimuninėmis ligomis (pav., skydliaukės, sąnarių) ar norintiems sveikai maitintis.

Silkė ir autoimuninės ligos: ką svarbu žinoti?

Individualus mitybos planas: Registruotis dabar

Pirmi rezultatai jau po 7 dienų!


Žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis, stengiasi sveikiau maitintis ar laikytis priešuždegiminės mitybos, siekdami sumažinti uždegimą, atstatyti žarnyno sveikatą ir pagerinti imuninės sistemos funkcijas. Šiuo metu žinoma apie 80 ligų susijusių su autoimuniniais procesais organizme, pavyzdžiui:


  • Reumatoidinis artritas – lėtinis sąnarių uždegimas, sukeliantis skausmą, patinimą ir sąnarių pažeidimus.

  • Hashimoto tiroiditas – skydliaukės liga, kai imuninė sistema atakuoja skydliaukę, sukeldama hipotirozę.

  • Sisteminė raudonoji vilkligė – liga, kuri gali pažeisti įvairius organus, įskaitant odą, sąnarius, inkstus, širdį ir smegenis.

  • I tipo diabetas – autoimuninė liga, kai imuninė sistema sunaikina kasos beta ląsteles, atsakingas už insulino gamybą.

  • Psoriazė – odos liga, kuriai būdingi raudoni, pleiskanojantys bėrimai, dažniausiai atsirandantys ant galvos, alkūnių, kelių ir apatinės nugaros dalies.

  • Krono liga – lėtinė virškinimo trakto uždegiminė liga, galinti pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį.

  • Celiakija – autoimuninė liga, kai imuninė sistema reaguoja į glitimą, pažeisdama plonosios žarnos gleivinę.

  • Išsėtinė sklerozė (IS) – centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema atakuoja mieliną – medžiagą, dengiančią nervų skaidulas.

  • Addisono liga – antinksčių nepakankamumas, kai imuninė sistema puola antinksčių liaukas, sumažindama antinksčių hormonų gamybą.

  • Greivso liga – autoimuninė skydliaukės liga, sukelianti hipertirozę.


Priešuždegiminė mityba, skirta žmonėms turintiems autoimuninių ligų, gali padėti sumažinti uždegimą, išvengti imuninės sistemos reakcijų į tam tikrus maisto produktus ir gerinti žarnyno sveikatą. Šviežia silkė - tai vertingas produktas, tačiau silkė, pakuotėse su ilgu galiojimo terminu, nėra geriausiais pasirinkimas sergant autoimunine liga.

Silkė ir autoimuninės ligos: ką svarbu žinoti

Marinuota, sūdyta, vytinta ar silkė aliejuje:

Silkė ir histaminas - koks poveikis sveikatai
  • Actas - labai rūgštus produktas ir gali dirginti žarnyną, ypač jei žarnynas jautrus.

  • Cukrus - dažnai naudojamas marinatuose gali sukelti ir palaikyti uždegiminius procesus organizme.

  • Dirbtiniai saldikliai – tokie kaip aspartamas, sukralozė, ciklamatai ir sacharinas, esantys produkto sudėtyje, gali trikdyti žarnyno mikroflorą ir skatinti uždegiminius procesus.

  • Prieskoniai (pav., juodieji pipirai, garstyčios, čili) - ypač komerciniu būdu pagamintose marinuotose ir sūdytose silkėse gali dirginti žarnyną.

  • Konservantai - benzoatas, kalio sorbatas, sulfitai, nitritai ir natrio nitratai gali sukelti uždegimą, todėl jų reikėtų vengti ne tik sergantiems autoimuninėmis ligomis, bet ir sveikiems.

  • Silkė aliejuje - tai, dažniausiai, produktas su ilgu galiojimo terminu, kuriame naudojamas augalinis aliejus, pvz., sojų ar saulėgrąžų, kuris ne visada tinka sergant autoimuninėmis ligomis.

  • Sūdyta silkė - tai silkė plastikinėse pakuotėse ar konservų dėžutėse, rečiau statinėse, tačiau tai produktas su ilgu galiojimo terminu, ko pasekoje didėja histamino kiekis produkte.

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į histaminą:

Histaminas - tai cheminė medžiaga, kuri natūraliai gaminasi mūsų organizme ir randama kai kuriuose maisto produktuose. Jis svarbus imuninei sistemai, virškinimui ir nervų sistemos veiklai, tačiau per didelis histamino kiekis gali sukelti nemalonius simptomus:


  • galvos skausmą ar migreną;

  • odos bėrimus, dilgėlinę;

  • virškinimo problemas (pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas);

  • slogą ar nosies užgulimą;


Sergant autoimuninėmis ligomis, kai imuninė sistema atakuoja savo audinius, padidėjęs histamino kiekis gali sustiprinti uždegimą, sukeldamas skausmą, patinimą ir alergines reakcijas. Be to, žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis, dažnai yra jautresni histaminui, todėl manoma, kad jiems svarbu riboti histamino šaltinius maiste.


Silkė - tai žuvis, kuri natūraliai turi daug aminorūgšties histidino. Kai silkė pradeda irti, bakterijos histidiną paverčia histaminu, todėl, kuo ilgiau silkė laikoma, tuo daugiau histamino kaupiasi. Net jei silkė laikoma šaldytuve (šviežia, sūdyta, marinuota, aliejuje) vis tiek vyksta histamino susidarymo procesas. Ką svarbu žinoti:


  • Šviežios žuvies užšaldymas. Jei silkė buvo užšaldyta iškart po sugavimo ir tinkamai laikoma šaldiklyje, tai histamino susidarymas stabdomas, nes greitas užšaldymas stabdo bakterijų veiklą, todėl histidinas (aminorūgštis silkėje) nebus verčiamas histaminu. Tačiau, jei sugauta silkė buvo laikoma ilgesnį laiką kambario ar šaldytuvo temperatūroje (-4 laipsniai), histamino kiekis gali padidėti dar prieš ją užšaldant, o užšaldymas nesumažina jau susidariusio histamino.


  • Silkės atitirpinimas. Jei įsigijote užšaldytą silkę, svarbu, teisingai ją atitirpinti. Atitirpinimas lėtai šaldytuve (žemoje temperatūroje) neleidžia greitai daugintis bakterijoms, o atitirpinimas kambario temperatūroje gali pagreitinti bakterijų veiklą ir histamino susidarymą. Be to, jei po atitirpinimo silkė ilgai (dar keletą dienų) laikoma šaldytuve, histamino kiekis didėja. Todėl rekomenduojama ją suvartoti kuo greičiau po atitirpinimo.


  • Sūdyta užšaldyta silkė. Jei šviežia silkė buvo pasūdyta ir tik po to užšaldyta šaldiklyje, bakterijos galėjo pradėti gaminti histaminą prieš sūdymą ar sūdymo metu, kol žuvis dar nebuvo užšaldyta. Užšaldymas sustabdo tolesnį bakterijų dauginimąsi, bet nesumažina jau susidariusio histamino kiekio, todėl silkė gali turėti aukštą histamino kiekį nepaisant užšaldymo.


  • Šaldymo trukmė. Šviežia silkė gali būti saugiai laikoma šaldiklyje kelis mėnesius, tačiau ilgesnis šaldymas neišvengiamai paveikia jos kokybę (tekstūrą, skonį), tačiau bakterijų veikla šaltyje sustabdoma, todėl, greičiausiai, histamino kiekis nedidės.

Šviežia silkė be jokių priedų yra vertinga žuvis ir omega-3 riebalų rūgščių, kurios padeda mažinti uždegimą šaltinis. Ji tinkama priešuždegiminėje mityboje.
Silkė ir skydliaukė - ar galima valgyti?
Apibendrinimas:
  • Svarbiausia taisyklė perkant silkę - ji turi būti kuo šviežesnė!

  • Perkant silkę - skaitykite etiketes ir įsitikinkite, kad joje nėra priedų, kurie gali pabloginti ligos eigą.

  • Šaldyta silkė gali būti tinkamas pasirinkimas, jei ji buvo užšaldyta netrukus po sugavimo ir laikoma tinkamai.

  • Prieš perkant, jei įmanoma, patikrinkite silkės laikymo istoriją (ar po sugavimo greitai buvo užšaldyta, kiek laiko jau yra atitirpina prekybos centre).

  • Jei šviežią silkę sūdote patys ir norite išvengti didelio histamino kiekio, silkę laikykite sūryme nuo kelių valandų iki kelių dienų, bet ne ilgiau kaip 48 val.: kuo ilgiau pasūdyta silkė laikoma, tuo didesnė histamino koncentracija!

  • Šviežia ar sūdyta silkė turės mažiau histamino, kai ji laikoma šaltai ir trumpai.

„Gyvenk taip, kad tavo kūnas būtų tavo geriausias draugas, o ne priešas.“

Individualus mitybos planas: Registruotis dabar

Pirmi rezultatai jau po 7 dienų!

Autoimuninės ligos ir mitybos planas
bottom of page