.png){kind=small}
Baltymai – tai medžiagos, sudarytos iš aminorūgščių, sujungtos peptidinėmis jungtimis, reikalingos organizmo junginių sintezei ir normalios gyvybinės veiklos užtikrinimui.
Gyvybė, biologiniu požiūriu, tai baltyminių kūnų egzistavimas.
(F.Engelsas)
Visas mūsų kūnas sudarytas iš ląstelių, o visos mūsų kūno ląstelės sudarytos iš baltymų. Nėra baltymų – nėra ląstelių – nėra mūsų. Mūsų kūnas gali egzistuoti tik tada, kai pastoviai gauna baltymų. Mūsų kūno ląstelės nėra statinėje būsenoje: jos auga, dalijasi, miršta, kvėpuoja, joms būtinas deguonis, ląstelės išskiria anglies dvideginį.
Ląstelės juda ir keičiasi, gyvybės palaikymui, joms reikalingi resursai – baltymai. Baltymų atsargų mūsų kūne beveik nėra, o nauji baltymai gali būti sintezuojami tik iš aminorūgščių, kurias gauname su maistu. Iš angliavandenių ir riebalų baltymai nesintetinami.
Kodėl baltymai tokie svarbūs mūsų organizmui? Baltymai atlieka daug svarbių funkcijų:
I. Plastinė funkcija. Gyvuose organizmuose nuolat vyksta baltymų irimas ir biosintezė.
Žmogaus kūno baltymai atsinaujina per 35 – 40 dienų. Įvairūs baltymai atsinaujina ne vienodu greičiu. Dauguma metabolinių baltymų (fermentų) gyvena vieną ar kelias paras. Hemoglobino molekulės gyvena 120 parų, kraujo plazmos baltymai suyra per 20 dienų.
Kolageno baltymai atsinaujina per 2 metus, raumenų baltymai atsinaujina per 3 mėnesius.
Įsivaizduokime, kad baltymų organizme ir ląstelėje pakanka. Ląstelė pasidalija į dvi vienodas dukterines ląsteles, kurios identiškos pirminei ląstelei ir gali atlikti visas gamtos sukurtas funkcijas. Tada organizmas funkcionuoja puikiai. Kas atsitinka, kai baltymų organizme ir ląstelėje trūksta?
Trūkstant baltymų ląstelės gali išsigimti. Tokios ląstelės vadinamos vėžinėmis.
II. Baltymai - tai struktūriniai komponentai. Oda, kremzlės, kaulai, raumenys, plaukai, nagai – sudaryti iš baltymų.
Vienas svarbiausių žmogaus kūno baltymas – kolagenas. 70 proc. kolageno yra odoje, 53 proc. sąnarių kremzlėse, 27 proc. kauluose. Kolagenas audiniams suteikia formą ir tvirtumą bei elastingumą. Greitai svorį metantys žmonės turės sudribusią ir neelastingą odą, nes nespės atsistatyti kolagenas. O po dietų su mažu baltymų kiekiu, reikės plastinės operacijos.
Jei žmogus gauna nepakankamai baltymų arba jų negali įsisavinti, oda neturės stangrumo, atsiras daug raukšlių, sausės ir traškės sąnariai. Dėl baltymų trūkumo trupa kaulai ir dantys, neauga ir skilinėja nagai. Nušiurę ir slenkantys plaukai, rodo baltymų trūkumą.
III. Transportinė (pernašos) funkcija. Baltymai maiste transportuoja įvairias medžiagas – vitaminus, lipidus, deguonį – po visą organizmą.
Jei plastinė funkcija atsako už ląstelių dalijimąsi ir augimą, tai transportinė funkcija atsakinga už įvairių medžiagų tiekimą organizmo ląstelėms. Pvz., kraujo baltymas transferinas yra atsakingas už geležies pernešimą iš virškinamojo trakto į kepenis ir kaulų čiulpus. Jei trūksta transferino sutriks geležies rezorbcija, vystysis anemija.
Gali valgyti daug geležies turinčių produktų, gerti papildus turinčius geležies, bet jei trūks baltymų, geležis neįsisavins. Pvz., albuminas – svarbus kraujo baltymas, kurio pagrindinė funkcija – pernešti įvairias medžiagas: vitaminus, mikroelementus, hormonus, vaistus. Jokie vitaminai ir mikroelementai nebus įsisavinti jei trūks albumino.
IV. Apsauginė funkcija. Organizme sintetinamos imuninės ląstelės (antikūniai, limfocitai) yra baltymai.
Imuninės ląstelės turi atpažinti ir sunaikinti svetimas mums bakterijas, mikroorganizmus, virusus, antigenus, kurie papuola į mūsų organizmą, taip pat atpažinti ir sunaikinti išsigimusias ląsteles, kurios gali virsti vėžinėmis. Tik imunitetas kovoja su vėžiu. Trūkstant baltymų, silpsta imunitetas, tampame nebeatsparūs ligoms.
V. Fermentinė (katalitinė). Veikiant fermentams vyksta baltymų sintezė ir irimas. Pvz., visi virškinimo fermentai – baltymai.
Esant baltymų trūkumui, nesusidaro pakankamas kiekis virškinimo fermentų: pvz., amilazės, lipazės, tripsino. To pasekoje daugelis suvalgytų maisto baltymų, riebalų ir angliavandenių nebus suskaidyti ir įsisavinti. Jei baltymai nebus suskaidyti iki aminorūgščių neturėsime statybinės medžiagos. Organizmas bus nuolatinėje baltymų trūkumo būsenoje. Negalės vykti jokie atsistatymo ir regeneracijos procesai.
Nesuvirškinti baltymai sukelia puvimo reakcijas plonosiose žarnose, kurių metu, baltymų puvimo produktai, pateks į kraują ir nuodys mūsų organizmą, sukels alergines reakcijas.
VI. Genetinė (informacinė). Visi genai mūsų kūne, kuriuos perduodame iš kartos į kartą, yra baltymai.
Kodėl daug moterų šiais laikais negali pastoti, nors reprodukcinėje sistemoje nėra pakitimų? Ar kas nors susimastė, kad pastojusi moteris turės dalintis baltymais su vaisiumi. O jei yra didelis baltymų trūkumas ir baltymų neužtenka motinos organizmo funkcijoms? Kūnas gali nenorėti dalintis baltymais su vaisiumi, vadinasi, ir nenorės pastoti. Sureguliavus moters gaunamų baltymų kiekį ir įsisavinimą, galima tikėtis ir pastojimo, nes genai yra sudaryti iš baltymų.