.png){kind=small}
Ketogeninė dieta neturi tapti ilgalaikiu gyvenimo būdu, nes sumažina jautrumą insulinui ir gali sukelti II tipo diabetą bei kitus sveikatos sutrikimus.
Ketogeninė dieta - tai dieta su dideliu kiekiu riebalų (70 - 75 proc.), optimaliu kiekiu baltymų (20 proc.) ir labai mažu kiekiu angliavandenių (5 - 10 proc.). Valgant labai mažai angliavandenių (apie 20 g per parą), po dviejų parų, gliukozės atsargos organizme išsenka.
Energijai pradedami naudoti riebalai. Kepenyse riebalai verčiami į ketonus, kurie tampa gliukozės alternatyva. Kai kurie "mitybos specialistai" siūlo ketogeninę dietą svoriui mažinti.
Ilgalaikė keto dieta sumažina organizmo ląstelių jautrumą insulinui. Insulinui nejautrios ląstelės, nesugeba pasisavinti ir paversti gliukozės į energiją.
Ellenbroek ir kt. (2014) tyrė ketogeninės dietos poveikį pelėms. Tyrimas parodė, kad trumpalaikė ketogeninė dieta turi teigiamą poveikį svorio mažinimui, tačiau ilgalaikė dieta, sukelia gliukozės netoleravimą ir sumažina organizmo ląstelių jautrumą insulinui.
Ilgalaikė ketogeninė dieta svorį sumažina tik dietos pradžioje, vėliau svoris stabilizuojasi ir gali net pakilti. Ketogeninė dieta trukusi 4 - 6 savaites padidino žiurkėms visceralinių riebalų kiekį ir sumažino leptiną (hormoną, kuris mažina alkį ir maisto suvartojimą)
Ilgalaikės ketogeninės dietos šalutinis poveikis:
dislipidemija (riebalų apykaitos sutrikimas);
kepenų steatozė (kepenų suriebėjimas);
padidėjusi osteoporozės rizika;
sulėtėjęs epilepsija sergančių vaikų augimas;
sumažėjusi alfa ir beta kasos ląstelių masė;
sukelia metabolinį sindromą ir diabetinę medžiagų apykaitą;
Tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė ketogeninė dieta sukelia jo – jo efektą, kuris atsiranda todėl, kad buvo nutrauktas angliavandenių vartojimas.
Po ketogeninės dietos dažnai atsiranda nenumaldomas potraukis angliavandeniams. Tačiau dėl sumažėjusio ląstelių jautrumo insulinui kepenys, raumenys ir riebalų ląstelės nepajėgia efektyviai pasisavinti gliukozės ir paversti jos energija. Dėl to jaučiamas stiprus, nekontroliuojamas alkis, kuris skatina persivalgymą riebiu ir saldžiu maistu.
Energijai nenaudojama gliukozė verčiama riebalais, o numestas svoris dažnai sugrįžta su kaupu, sukeldamas vadinamąjį jo-jo efektą.
Medžiagų apykaitos atsistatymas gali užtrukti ne vienerius metus ir vyks tik tuomet, kai organizmas vėl pradės naudoti angliavandenius kaip pagrindinį energijos šaltinį.
Sportas ir subalansuota mityba yra pagrindiniai medžiagų apykaitos atstatymo būdai. Sudėtiniai angliavandeniai – būtini, o riebalai racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visos suvartojamos energijos.
Pradėkite palaipsniui didinti angliavandenių kiekį, tuo pačiu mažindami riebalus – tai padės išvengti jo-jo efekto ir atkurti sveiką mitybos balansą.“
Jei angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis, tai kodėl, kai kurie "mitybos specialistai", siūlo ir net ragina pradėti ilgalaikę dietą be angliavandenių su dideliu kiekiu riebalų? Matyt todėl, kad siekia greito rezultato ir nežino kitų svorio mažinimo būdų.
Kodėl ne vienas ketogeninės dietos propaguotojas nerašo apie tai, kaip išeiti iš ketogeninės dietos, nepadarius žalos sveikatai?
Jei vis dėl to nusprendėte laikytis ketogeninės dietos, pasitikrinkite sveikatą ir pasirinkite specialistą turintį reikiamą išsilavinimą, nes kitu atveju pavojingai žaidžiate su sveikata.
Individualus mitybos planas riebalų deginimui: Registruotis dabar
Valgykite skaniai ir lieknėkite be streso!
Receptai tik 3 - 5 ingredientai!
Šaltinis:
Ellenbroek, J., H., Dijck, L. et al. (2014). Long-term ketogenic diet causes glucose intolerance and reduced β- and α-cell mass but no weight loss in mice. Am J Physiol Endocrinol Metab. 306(5).