.png){kind=small}
Maisto kepimas keptuvėje - tai vienas greičiausių būdų paruošti maistą valgymui. Svarbu, kepti teisingai iki gražios auksinės spalvos ir nesudeginti.
Maisto kepimas keptuvėje - tai vienas greičiausių būdų paruošti maistą valgymui. Svarbu, maisto neperkepti ir nesudeginti, o kepti teisingai iki gražios auksinės spalvos ir siekti, kad maistas neprisigertų riebalų, kas ypač svarbu, metant svorį.
Kepimui dažniausiai naudojama keptuvė, į kurią pilamas aliejus ar dedami kiti riebalai.
Tačiau mokslo bendruomenėje nėra vieningo sutarimo, kokia keptuvė geriausia: vieni teigia, kad geriausia keptuvė yra "močiutės" ketaus keptuvė, o kitiems nepakeičiama virtuvėje, lengva ir moderni keptuvė su nepridegančia danga.
Geros keptuvės požymiai:
storas dugnas – reikalingas vienodam šilumos pasiskirstymui kepimo metu;
didelis kepimo plotas – kad vienu metu būtų galima kepti daugiau maisto ir nereikėtų pakartotinai pilti ir kaitinti riebalų, norint iškepti dar vieną porciją;
patogi rankena - kad neslystų ir nekaistų;
populiarus mitas, kad keptuvėse su nepridegančia danga galima kepti visiškai nenaudojant riebalų, tačiau, tai tik reklaminis triukas!
jei norite, kad po kelių kepimų keptuvės danga nesuskiltų, vis tiek turėsite įpilti nors kelis lašus riebalų;
Kepimo temperatūra
Kadangi kalbame apie terminį maisto apdorojimą, tai labai svarbi yra temperatūros kontrolė. Mums svarbūs 3 temperatūros taškai, kuriuos galima nesunkiai nustatyti vizualiai:
Vandens virimo temperatūra yra 100 C
vandens yra beveik visuose maisto produktuose, kuriuos galime kepti;
maisto produktui susilietus su riebalais pradeda išsiskirti vanduo;
jei riebalai kaitinami aukščiau vandens virimo temperatūros, vanduo akimirksniu išgaruoja ir netrukdo kepti;
tačiau, jei riebalai keptuvėje įkaitinami tik iki 100 laipsnių temperatūros, vanduo neišgaruos, o maisto produktas, kurį bandysite iškepti, bus ne keptas, o troškintas riebalų ir išsiskyrusių, iš maisto produkto, sulčių mišinyje.
Maillard reakcijos temperatūra
tai temperatūra, kurioje prasideda cheminė reakcija tarp aminorūgščių ir produkte esančių cukrų, dėl kurios susidaro auksinė pluta;
ši reakcija, 1912 metais aprašyta prancūzo Louis-Camille Maillard, prasideda 140-165 laipsnių temperatūroje;
tai reiškia: jei maisto produktus kepsite iki 130 laipsnių įkaitintuose riebaluose, jie keps, o ne troškinsis, bet negausite gražios plutos.
Riebalų smilkimo temperatūra ir dūmų taškas
tai temperatūra, kurioje aliejus pradeda rūkti - tai yra ženklas, kad pradėjo keistis jo cheminė sudėtis ir jame pradėjo formuotis kancerogenai;
nerekomenduojama kepti iki šios temperatūros įkaitintame aliejuje ar kituose riebaluose.
Kaip matote, per šalti riebalai yra blogai, ir per karšti – blogai, o aukso vidurio ieškojimas tampa pagrindine kliūtimi pradedantiesiems, kurie dar neišmoko tinkamai kepti.
Kada pilti riebalus: į šaltą ar į karštą keptuvę?
Pradėkime nuo to, kad riebalų nereikėtų pilti nei į šaltą, nei į labai karštą keptuvę. Pavyzdžiui, aliejus, ypač pigus aliejus, gali būti nevisiškai išvalytas ir dehidratuotas. Tai yra, jame gali būti likęs tam tikras vandens kiekis, todėl stipriai įkaitinus keptuvę ir įpylus į ją aliejaus, galima gauti riebių ir degančių lašelių fejerverką, po kurio teks ilgai valyti ne tik dujinę viryklę, bet ir virtuvę.
Ką daryti?
Tikriausiai norėsite į šaltą keptuvę supilti ar sudėti riebalus ir pamažu pašildyti. Tačiau tai taip pat nėra pati geriausia idėja, nes ant keptuvės dugno gali būti vandens lašų, kurių net nepastebėsite. Leiskite keptuvei šiek tiek įkaisti, kol dugnas visiškai išdžius, bet ne perkais. Ir tik po to įpilkite aliejaus. Kepimo procesas bus saugus, o gaminimo rezultatas bus skanus!
Tačiau jei nesate tikri, kad galite tiksliai užfiksuoti reikiamą momentą neperkaitindami keptuvės, tada riebalus kaitinkite kartu su keptuve. Jo temperatūrą galite patikrinti senamadiškais metodais – palaikę delną porą centimetrų nuo riebalų paviršiaus.
Dėmesio:
Tik nesinaudokite kvailu patarimu: "įlašinti į karštą aliejų porą lašų vandens ir, jei pasigirsta šnypštimas, galite pradėti kepti". Virtuvėje bus riebalų fontanas!
Ką daryti, jei riebalai perkaista ir pradeda rūkti? Nukelkite keptuvę nuo ugnies ir švelniai pasukite, kad riebalai greičiau atvėstų. Jei riebalai ir toliau rūksta ir tamsėja, geriausia juos išpilti, išvalyti keptuvę ir kepimo procesą pradėti iš naujo.
Perkaitintas aliejus aliejus ar kiti riebalai labai pakeičia skonį ir suteikia nemalonų skonį patiekalui bei kancerogenų porciją valgytojui.
Ką dar reikia žinoti apie kepimo temperatūrą.
Riebalų temperatūra stipriai nukrenta vos panardinus maisto priduktą ar produktus į riebalus. Atsiminkite: kuo maisto produktai šaltesni, tuo labiau krenta riebalų temperatūra. Jei planuojate kepti sultingą kiaulienos kepsnį, išimkite mėsą iš šaldytuvo ir palikite, kad sušiltų iki kambario temperatūros. Prieš kepant, mėsą (ar žuvį) nuvalykite sausa servetėle, kad būtų kuo mažiau vandens.
Ką daryti, jei maistas per greitai sudedamas į riebalus, kurie dar nespėjo įkaisti, ir nenori kepti?
Šiek tiek padidinkite šilumą ir palikite maistą ramybėje. Netrukus išgirsite čirškėjimą – tai ženklas, kad riebalai sušilo ir vanduo pradėjo garuoti. Kai tik iš maisto spėjusios išsiskirti sultys išgaruos, jis pradės kepti.
Ką daryti, jei reikia kepti daug maisto produktų?
Standartinė rekomendacija – maisto produktus keptuvėje išdėliokite taip, kad jie nesiliestų vienas prie kito ir niekas netrukdytų išskiriamoms sultims laisvai išgaruoti.
Ką daryti, jei maistas prilipo prie keptuvės?
Ir taip nutinka – dažniau nei norėtume. Kepkite toliau ir, laikydami keptuvę už rankenos, judinkite ją pirmyn ir atgal. Po minutės ar dviejų, kai susidarys plutelė, produktas pats atkibs nuo keptuvės.
Kaip teisingai kepti maistą keptuvėje:
Riebalus dėkite ar pilkite į pašildytą keptuvę, o ne karštą keptuvę, ir pamažu kaitinkite, kol pasieksite reikalingą kepimui temperatūrą.
Nedėkite kepimui skirtų produktų į šaltus riebalus.
Maisto produktus nenardinkite į riebalus, o kepkite nedideliame riebalų kiekyje.
Svarbu, kad kepimo laikas būtų kuo trumpesnis ir išliktų produkte esančios sultys.
Kepkite trumpai ir nepasiekite smilkimo ar degimo temperatūros.
Svarbiausia: nenaudokite tų pačių riebalų kepimui antrą kartą!
Maisto produktus nebūtina nardinti į gausų kiekį riebalų – reikėtų juos apkepti, pakepti. Juk svarbiausia, kad kepimo laikas būtų kuo trumpesnis ir išliktų maiste esančios sultys.
Sumažinkite oksiduoto cholesterolio patekimą į organizmą: nekepkite cholesterolio turinčių produktų ant cholesterolio turinčių riebalų: sviesto, ghee sviesto, taukų!
Individualus mitybos planas: Registruotis dabar
Norite valgyti sveikiau ir numesti svorio? Pasiekite savo Svajonę!