5 min. skaitymo

Greivso liga, Greivso oftalmopatija ir selenas

Greivso oftalmopatija - tai ryškiausias Greivso ligos požymis, o seleno trūkumas gali turėti įtakos autoimuninių skydliaukės ligų atsiradimui ir progresavimui.

Individualus mitybos planas: Registruotis dabar

Valgykite skaniai ir lieknėkite be streso!

Greivso liga – tai autoimuninė skydliaukės liga ir pagrindinė suaugusiųjų hipertiroidizmo priežastis, kuriai būdingas sumažėjęs TTH kiekis ir padidėjęs FT4 (laisvojo tiroksino) ir/arba T3 (trijodtironino).

Sergant Greivso liga gali pasireikšti tirotoksikozė, kurią sukelia per didelė skydliaukės hormonų gamyba. Esant tokiai hipermetabolinei būsenai, aktyviai naudojamas deguonis, todėl padaugėja laisvųjų radikalų ir reaktyviųjų deguonies rūšių, kurios gali sukelti oksidacinį stresą, skydliaukės ląstelių pažeidimą ir aktyvinti autoimuninius procesus.

Skydliaukė - tai pagrindinis organas, kur vyksta jodo pasisavinimo, kaupimo ir oksidinimo procesai. Veikiant fermentui skydliaukės peroksidazei (TPO), į organizmą patekęs jodas oksiduojamas ir sintetinamas T4 arba T3. Šio proceso metu susidaro toksiškas šalutinis produktas - vandenilio peroksidas.

Nors skydliaukės ląstelės turi labai sudėtingą ir veiksmingą antioksidacinę sistemą, reguliuojančią vandenilio peroksido susidarymą ir šalinimą, tačiau per didelis vandenilio peroksido kiekis ar sutrikęs jo šalinimas gali pakenkti skydliaukės ląstelėms ir DNR bei sukelti įvairias ligas, tokias kaip skydliaukės vėžys, lėtinis tiroiditas ir hipertiroidizmas.

Deja, per didelis oksidacinis stresas gali paskatinti skydliaukės ląstelių mirtį, o tai reiškia, kad bus mažiau skydliaukės ląstelių, galinčių gaminti hormonus.

Tačiau oksidacinis stresas skydliaukėje yra labai griežtai kontroliuojamas stipraus antioksidanto glutationo peroksidazės, kurio gamybai būtinas selenas. Glutationo peroksidazė apsaugo skydliaukės ląsteles nuo žalingo vandenilio peroksido poveikio.

Tyrimai rodo, kad sergantys autoimuninėmis skydliaukės ligomis, tame tarpe ir Greivso liga, seleno ir glutationo peroksidazės koncentracija kraujo plazmoje yra mažesnė. Tai parodo, kad Greivso ligai būdingas padidėjęs oksidacinis stresas, dėl kurio ilgalaikio poveikio gali sumažėti seleno kiekis ir išsekti antioksidacinė gynyba.

Glutationo peroksidazė ypač svarbi skydliaukės ląstelėms, nes oksidacinis stresas sutrikdo pagrindinę skydliaukės funkciją – hormonų gamybą.

Greivso oftalmopatija - tai ryškiausias ir dažniausiai pasitaikantis Greivso ligos požymis, kuriam būdingas glikozaminoglikanų, ypač hialurono rūgšties, padidėjusi gamyba ir kaupimasis akiduobės audiniuose, dėl ko išstumiamas akies obuolys ir ribojami akių raumenų judesiai.

Vienas pagrindinių Greivso oftalmopatijos klinikinių požymių yra išverstakumas, kurį sukelia padidėjęs akiduobės tūris dėl audinių uždegimo. Greivso oftalmopatija sukelia regėjimo funkcijos sutrikimus bei išvaizdos pokyčius taip sutrikdydama pacientų gyvenimo kokybę.

2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad selenas slopina hialurono gamybą, uždegiminius citokinus ir oksidacinį stresą akiduobėje. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama seleno vaidmeniui gydant Greivso ligą, be to, Greivso oftalmopatija taip pat siejama su seleno trūkumu.

Nustatyta, kad Greivso oftalmopatija sergančių pacientų gydymas selenu sulėtina ligos progresavimą ir pagerina pacientų gyvenimo kokybę. Seleno veiksmingumas gydant Greivso ligą ir Greivso oftalmopatiją yra grindžiamas jo antioksidacinėmis savybėmis.

Pasikartojančio Greivso ligos sukelto hipertiroidizmo atvejais seleno papildai gali padidinti antitiroidinių vaistų veiksmingumą ir pagerinti skydliaukės funkciją. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama seleno vaidmeniui gydant Greivso ligą.

2021 m. EUGOGO (European Group on Graves' orbitopathy) gairėse į lengvos formos Greivso oftalmopatijos gydymo protokolą įtrauktas selenas. Pacientams, kuriems nustatyta lengva Greivso oftalmopatijos forma, rekomenduojamas 6 mėnesių gydymas seleno papildais (vietovėse, kur yra seleno trūkumas), kad būtų išvengta sunkesnių Greivso oftalmopatijos formų progresavimo.

Selenas buvo įtrauktas skydliaukės ligų, įskaitant Greivso ligą, Greivso oftalmopatiją ir lėtinį autoimuninį tiroiditą, gydymą.

Daugybė klinikinių tyrimų įrodė seleno veiksmingumą gydant Greivso ligą, tačiau rezultatai yra prieštaringi, todėl prieš pradedant vartoti papildus su selenu reikėtų įvertinti:

seleno būklę vietovėje (dirvožemyje);
seleno kiekį organizme;
seleno kiekį jau vartojamuose papilduose;
vartojant papildus, sekti seleno lygį organizme;
dėl seleno vartojimo, konsultuotis su gydytoju;

Seleno veiksmingumas gydant Greivso ligą

Kadangi reguliuojant skydliaukės hormonus selenas ir jodas sąveikauja, prieš pradedant vartoti seleną, reikėtų įvertinti ir jodo būklę. Tačiau dauguma gydytojų, spręsdami, ar rekomenduodami papildus su selenu, ne visada atsižvelgia į regioninį (jodo kiekį dirvožemyje) ir individualų jodo kiekį organizme.

Pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos pablogėjimas, pastebėtas po seleno skyrimo žmonėms, kuriems labai trūksta jodo šiauriniame Zaire, o tai parodo apie galimą šių dviejų mikroelemetų trūkumo sąveiką.

Apie seleną:

Skydliaukėje yra didžiausia seleno koncentracija - 0,2–2 μg/g.

Suaugusiems rekomenduojama seleno paros norma yra 55 μg. Dėl galimo toksinio poveikio (būklė apibrėžiama kaip „selenozė“) reikėtų vengti viršyti 400 µg seleno per parą. Selenozė gali sukelti plaukų slinkimą, nagų problemas, pykinimą, dirglumą, nuovargį ir nedidelį nervų pažeidimą.
Selenas yra mikroelementas, kurio natūraliai yra daugelyje maisto produktų, jo dedama papildomai į maisto produktus, taip pat jį galima įsigyti kaip maisto papildą. Selenas reikalingas reprodukcinei sistemai, skydliaukės hormonų apykaitai, DNR sintezei, apsaugai nuo oksidacinio streso ir infekcijų.
Kasdienį seleno suvartojimą žmogaus organizme lemia seleno kiekis maiste ir labai priklauso nuo seleno kiekio dirvožemyje, kuriame auga augalai ir gyvūnai.
Nustatyta, kad selenas nesisntetinamas žmogaus organizme, todėl norint patenkinti seleno poreikį, būtina jo gauti su maistu ar papildais, siekiant sumažinti ligų paplitimą ir sulėtinti ligų progresavimą žmonėms, kurių organizme ir taip mažai seleno.
Nors selenas būtinas gerai sveikatai, tačiau per didelis jo kiekis gali būti pavojingas. Seleno toksiškumo pasitaiko retai, svarbu neviršyti rekomenduojamo 55 µg per dieną ir niekada neviršyti toleruojamos viršutinės 400 µg ribos.
Pavyzdžiui, Brazilijos riešutuose yra labai daug seleno, todėl vartojant jų per daug, gali pasireikšti seleno toksiškumas. Tačiau toksinis poveikis labiau tikėtinas vartojant maisto papildus su selenu, o ne valgant seleno turinčius maisto produktus.

Veiksniai, turintys įtakos papildų su selenu įsisavinimui:

Pakankamas vitamino E kiekis pagerina organizmo gebėjimą panaudoti seleną ir gali padidinti seleno kaupimąsi kepenyse.
Pacientams, sergantiems geležies stokos anemija, dažnai sumažėja glutationo peroksidazės aktyvumas. Tokiu atveju kartu su selenu reikėtų vartoti papildus geležies atstatymui iki normalaus lygio.
Aminorūgštys yra žaliava glutationo sintezei, todėl mažai baltymų suvartojančių vegetarų organizme yra mažiau ir aminorūgščių, ir seleno.
Skydliaukės ligos dažnai nustatomos kartu su žarnyno ligomis. Manoma, dėl žarnyno barjero sutrikimo, kai antigenams lengviau prasiskverbti ir reaguoti su imunine sistema arba su išoriniais audiniais, kurie susikerta ir sunaikina skydliaukės ląsteles.
Lactobacillus ir Bifidobacterium yra teigiamai susijusios su seleno absorbcija, tačiau šių bakterijų sumažėja sergant autoimuninėmis skydliaukės ligomis.
Escherichia coli, Streptococcus faecalis, Clostridium difficile ir tam tikros Salmonella rūšys gali savo išskiriamais fermentais "surišti" seleną ir trukdyti jo pasisavinimui, taip pat gali paversti tirpią seleno formą į netirpią formą, kurios organizmas nepasisavins.

Apibendrinimas:

Mikroelementas selenas atlieka esminį vaidmenį palaikant normalias organizmo funkcijas, taip pat skydliaukės funkciją. Seleno trūkumas yra daugelio skydliaukės sutrikimų rizikos veiksnys.
Dabartinės rekomendacijos dėl seleno terapijos taikomos tik Greivso orbitopatija sergantiems pacientams, tačiau gydytojai seleno papildus plačiai taiko įvairiems kitiems skydliaukės sutrikimams gydyti. Vis dar reikia patikimesnių klinikinių įrodymų, kad būtų galima nustatyti seleno papildų vaidmenį esant skydliaukės sutrikimams.
Dėl seleno ar kitų papildų vartojimo sergant skydliaukės ligomis, būtina gydytojo konsultacija!